Mechanika

2010-05-14, 10:15 | indeed

Buvau senas du tūkstančiai antraisiais mūsų viešpaties metais. Na nelabai jis ir mūsų aišku, nes turėjom labiau savų prie Šventaragio, kur tikėjimas dabar ir klasiškai įsirėžęs visu savo mūro svoriu. Išdailintas, kad lygiai taip pat sėkmingai galėtų būti sovietinio realizmo muziejumi, ne tiek daug ir skiriasi nuo pergalės, nuo profsąjungų. tad gal vėl reikėtų uždrausti kiniško marmuro aikštę?

Tada tuomet tais metais, kai buvau senas, gavau dviratį, daiktą, kurį suprantu (Erland Loe “Naivus. Super”).

Dabar. Negalėjau paneigt tikėjimo poreikio, tai po truputį atradau nutrupėjusias freskas ir vaškinių žvakių minčių simbolizmą. Ritualas statomas į avangardą, kai negali pripažinti, kad iš tiesų tai ramybės siekis, susikaupimas ir minčių išgryninimas, kartais laužiant save netikėjimu dogma. Iš medinių vaikystės skliautų į mūrinius, tiek to progreso, bet čia po jais erdvės savęs tyrimams ir atradimams. Primityvu, pirmapradiška su nuoroda į neandartaliečio pėdsakus savam genome.

Primityvas, lyginant su moderniai sėkmingų žmonių meditacijomis, šyvomis, dyvomis, salotomis, daigais, kvėpavimu, palmyra, vytautu, indigo, šarma, ferariais, dormeo, kaučingu, saibaba, pypu, krukauskiene ir kitais tikėjimais.

Tai anksčiau (aš buvau piktas, nes neturėjau dviračio) (Atostogos rūgpienių kaime, paštininkas Pečkinas). Dabar vėl- kai pavargstu, konstruoju dviratį, motorolerį ir Porsche 944. Labiausiai noriu dviračio su velenu ir Rolhoff SpeedHub. Čia pradžiai. Tada dar 500W ir akumuliatorius rėmo centre. Sukonstravau ir atidėjau planus ateičiai. Dabar konstruoju kitą su NuVinci CVP (CVT) pavara.

Ilsiuosi. Tikėjimo mechanika išlikti jaunu.

Patiko (0)