…pro šalį.

“Fake news” diena, todėl aš šiandien jau nebeskaitau- šiandien rašau. Peržiūrėjau vieną socialinį reiškinį ir pavargau stebėt. Trumpa. Kur trumpa, ten trūksta. Aš apie…

http://whatson.delfi.lt/news/entertainment/people/uz-pagimdyta-sunu-istumbrienei—isskirtine-vyro-dovana.d?id=30623255

Žiauru. Taip nuvalkioti Ferrari. Aš apie tai, kas tai yra…

http://www.google.lt/search?aq=f&sourceid=chrome&ie=UTF-8&q=Ferrari+599+GTB+Fiorano+China+Limited+Edition

http://www.seriouswheels.com/cars/2010/top-2010-Ferrari-599-GTB-Fiorano-China-Limited-Edition-by-Lu-Hao.htm

Įdomiausia, jog tame delfyje komentatoriai nepastebi Ferrari, o mato peroksidinę plaukuoseną ir ja piktinasi, tik kad ji čia niekuo dėta ir ji neturi Ferrari ir manau, kad šito Ferrari tikrai neturės. Kituose gyvenimuose ir paralelinėse visatose galbūt, o jei turės, tai reiškia ir aš persikėliau į paralelę… negrįžtamai.

Baisus socialinis reiškinys tikėti viskuo, ką skaito. Tokioj terpėj mano abejonės pateikiama informacija, ypač, kai ji pateikiama, kaip nenuginčijama tiesa, vertinamos kaip sarkazmas, cinizmas ir paranoja. Tada pateikiami kaltinimai pankavimu (su tuo galiu sutikti ir man net mielas tas apibūdinimas), tada dar snobizmu (nežinau kaip tai gali tapti sinonimu pankavimui), tada dar… kol galiausiai smūgiuojama dešine arba koja, tai kaip argumentas išsakytai nuomonei, nes kitokių pateikti paprastai nesugeba… na čia taip būtų, jei bendrautum su komentatoriais tiesiogiai. Tet-a-tet. Dėkui tiem, kas atrado internetą ir dėkui dievui, kad juo dar negalima teleportuoti dešinės… kojos irgi. Tai net geriau nei durex. Saugo.

Tai tiek, nes visu kitu metu aš jau užsiimu galvojimu apie išgyvenimą, stebuklingų sprendimų paieška (pvz. teleloto tikimybės skaičiavimas). Užsiimu galvojimu, nes veikimas ir darbas jau akivaizdžiai nepadeda- todėl tenka imtis tokių nepopuliarių sprendimų, kaip galvojimas.

Apskritai- galvojimas yra didžiausia prabanga ir nes sakyčiau visiškas “išpindėjimas”, toks visiškai “impizavas” (atsiprašau, bet aš iš Utenos ir man bendrinė kalba yra pernelyg ribota pojūčiais) reiškinių suvokimas, panašiai naivus ir tyras suvokimas kaip trimečio “o kodėl?”.

iki šių įdomių laikų tais mūsų gyventais nepastebimo gerėjimo laikais galvojimas nebuvo vertinama duotybė- dabar irgi neatrodo, kad tapo.

Kur labiausiai norima įsidarbinti?

Norintieji rasti darbą Vilniuje dažniausiai renkasi darbo sritį, kuri susijusi su administravimu ir sekretoriavimu, klientų aptarnavimu, pardavimais ir prekyba. Kiek mažiau populiarios, bet vis tiek itin paklausios paslaugų, gamybos ir pramonės, statybos ir projektavimo sritys.

Ieškantieji darbo Kaune ir Klaipėdoje taip pat labiausiai renkasi administravimo, klientų aptarnavimo ir pardavimų bei prekybos sritis.

Statistika rodo, kad Lietuvoje šiuo metu mažiausiai norima įsidarbinti žemės ūkio, eksporto, socialinės rūpybos, mokslinių tyrimų, aplinkos inžinerijos, su menu ar kultūra susijusiose srityse.

Tai tiek to įdomumo, bet čia dabar toliau kažkaip kitaip:

Kokios srities darbuotojų labiausiai ieškoma?

Bendra CVbankas.lt statistika rodo, kad šiuo metu visoje Lietuvoje labiausiai ieškoma darbuotojų, kurie dirbtų su pardavimais ir prekyba, paslaugomis, logistika ir transportu, su administravimu ir sekretoriavimu susijusiose srityse. Vilniuje labiausiai ieškoma administratorių ir sekretorių, klientų aptarnavimo specialistų, pardavėjų bei IT specialistų.
Kaune trūksta darbuotojų paslaugų sektoriuje, pardavėjų bei draudimo specialistų. Klaipėdoje taip pat daugiausiai ieškoma asmenų, kurie dirbtų prekybos, paslaugų ir pardavimų srityje. Statistika rodo, kad šalyje netrūksta mokslinių tyrimų, meno, kultūros, teisės, statybos, telekomunikacijų, žiniasklaidos, medicinos, pramonės ir kt. specialistų.

(iš Delfio http://gyvenimas.delfi.lt/career/kokiu-darbuotoju-truksta.d?id=30547563)

Tai aš čia jau nežinau, kaip su tuo galvojimu, kai darbuotojų trūksta tose srityse, kuriose labiausiai nori įsidarbinti ieškantieji darbo. Ir kas CV bankui rašo pranešimus spaudai? Geniai?

Man atrodo, kad čia tas reiškinys, kurį stebi, tik ne su pasimėgavimu, daugelis ieškančiųjų darbo, tiek tie populiarūs, kurių trūksta (pagal straipsnio informaciją), tiek tie nepopuliarūs, kurių netrūksta- kai skelbimai vis atsinaujina. Būna tave net pakviečia pokalbiui, būna, kad net tinki, bet jie vis atsinaujina, vis ieško, tai galiausiai iš filtruotų skelbimų dalį atmeti jau todėl, kad jį matei ne kartą per pastaruosius metus ir savo CV jau jiems siuntei.

Taip. Pasimeti, nes net derybų nebėra. Čia tas išgirtasis verslas Lietuvoje, kuriam labai sunku- apie kitokį tu nežinai ir negirdėjai, tu girdėjai tik verkiantį verslinką, kuris nori socializmo, kad nepriklausomai nuo jo rezultatų jis gyventų gerai, kad darbuotojai dirbtų pagal galimybes, bet neturėtų poreikių ir kad nebūtų jokių mainų, kad visi taupytų: mes jums (darbininkai) sumažiname algas, nes krizė (čia tas pats, kaip “butai brangs”, tik kitam kontekste ir apie kitą reiškinį, bet dievaži panašumų daug, tai jei jūs analizavote jį, tai tą analizę galima pritaikyt ir šitam), tačiau BMW 5, X5 ir naujo X6 neatsisakysime, nes neapsimoka. Kita džiugi žinia, šiemet jums suteiksime daugiau atostogų, nes siaučiant krizei būtina pailsėti šiltuose kraštuose arba paslidinėti kalnuose, nes sporto klubui skirti pinigus krizės metu nėra padoru, tačiau fizinės formos palaikymas būtinas.

Tiesiog be aplinkos ir draugų spaudimo bei pašaipų esant tokiai situacijai ramia sąžine galima skristi į kalnus ir taupant net nesinuomoti slidžių, tik nusifotografuoti ir leisti laiką ramiai geriant STROH 40, nes slidinėjimas yra pavojingas užsiėmimas, o krizės metu juk negali sau leisti sirgti ir traumų, kai dirbti reikia dar sunkiau ir ilgiau. Todėl apskritai tokiu metu geriausia yra nusipirkti kelionę į Tailandą, o jos dabar visai pigios, ne taip, kaip tada, kai brango butai.

Šiemet viskas kitaip ir jie jau deklaravo, kad taupo, tik nežinau kaip baigėsi su tuo pamokymu “reikia galvoti, kaip uždirbti, o ne taupyti” ir kitais paliepimais “ko neperki buto?”. Įdomu įdomu, sutinku žmones ir galvoju, kad kalbu su avataru, tik opoziciniu, nes kalba visai priešingai nei tuo metu, kai brango butai, be to, mažai ką pamena iš to laikotarpio ir kažkaip keistai susijaudina ir nustoja bendrauti, jei taktiškai primeni pasisakymus.

Naiviai buvau sugalvojęs, kad dabar į rinką grįš tie lokomotyvai, darbu nematomi, stabilūs ir nepriklausomi nuo butų brangimo ir krizės, patogūs jų nepastebėti ir dar ramesne sąžine nereikalingi įvertinimo, tik jie nepatogūs. Jie galvoja, jie analizuoja ir baisiausia jie prieštarauja- jų neįtikina “butai brangs” ir jų neįtikina “krizė”. Jie labai naivūs ir kaip trimečiai klausia “o kodėl?”, jie klausia ir net patys atsako ir tada visiškai akiplėšiškai pasiūlo, kažką daryti- kažką, ko nedaro kiti. Nesuvokiama.

Grįžo kiti suvokiami. Skambutis.

- Labas, Donatai, čia tavo pasiūlymą turiu, kaip dėl nuolaidos?

- Na taip kaip ir parašyta jums duota nuolaida, kaip sutarta.

- Tai ne, aš klausiu kiek nuleisi…

- Na matot, jei norite pažaisti, tai aš jums tada nusiunčiu pasiūlymą be nuolaidos, jūs man paskambinate ir aš jums duodu tą pat nuolaidą, kuri dabar parašyta… būsit nusiderėjęs…

Ir po velnių aš jį suprantu, jis pats toks direktorius- jie kainas kuria, jų visų metų nuostolius turi atpirkti kažkas vienas. Vienas klientas, vienas  tiekėjas, nes labai neaišku, ką čia ir galvoti daugiau, kai krizė…

Sunkumai užgrūdina, moko kažko reikšmingo. Skaičiau, kad labai daug žmonių turi gerokai daugiau laisvo laiko, išnaudoja tą laiką mokslams.

Todėl ir aš pradėjau mokytis… norvegų.

So I lit a fire, isn’t it good, norwegian wood. (The Beatles)

Patiko (2)

Rodyk draugams